Ar žinojote, kad:
- Jūros žvaigždės neturi smegenų;
- Žemė kiekvieną dieną pasunkėja 100 tonų dėl kosminių dulkių;
- Kengūros jauniklis vos gimęs yra toks mažutis, kad gali tilpti į šaukštelį. Jis yra vos 3 cm ilgio;
- Citrinoje yra daugiau cukraus nei braškėse;
- Bebrų dantys niekada nesustoja augę;
- Delfinai – labai budrūs jūriniai žinduoliai. Jiems miegant ilsisi tik pusė smegenų. Antroji puselė tuo metu būdrauja, ir atidžiai seka aplinką.
Paklausite: kokiu tikslu mes pateikiame Jums šiuos keistus mokslinius faktus? Ogi todėl, kad norime paskatinti Jus pažvelgti į ugdymą kitu kampu: šmaikščiu ir atraktyviu. Tokiu, kuris sudomins vaikus ir paskatins juos pačius dažniau uždavinėti klausimus apie mus supantį pasaulį ir ieškoti atsakymų apie gamtoje vykstančių reiškinių esmę.
Fizika ir chemija – gali būti be galo įdomi. Tereikia mokėti jas pateikti tokia forma, kad vaikui būtų įdomu ir smalsu mokytis ir toliau, o mokymasis susidarytų ne vien iš sausų formulių sprendimo ar lentelių braižymo, bet ir iš eksperimentų, šmaikščių žaidimų, bandymo žinias pritaikyti praktiškai.
Cheminiai pavadinimai, atkeliavę iš lotynų kalbos, kur kas labiau įkvepia jaunus ir entuziastingus medicinos ir farmacijos studentus, tačiau paaugliams jie – tikra kankynė. Bet jeigu jiems vaizdžiai paaiškinsime, kas yra vienas ar kitas paslaptingai skambantis terminas, jie norės sužinoti daugiau ir, greičiausiai nustebs, kad, pavyzdžiui, toks neištariamas žodžių junginys, kaip poliakrilo nitrilo pluoštas, yra paprasčiausias sintetinis audinys.
Vaikai mėgsta paprastumą, todėl pasistenkime pasukti galvas, kaip sudėtingus dalykus paaiškinti suprantamai, o sudėtingiems dėsniams paaiškinti pasitelkime įdomius, juos atspindinčių gamtos reiškinių pavyzdžius ir tada mokytis taps malonu, ir netgi įdomu!
