Protas, be abejo, yra pirmoji laimės sąlyga. Sofoklis. Ar pastebėjote, kaip maži vaikai džiaugiasi, sužinoję kažką naujo, gavę atsakymą į savo šimtas penkiasdešimt penktąjį „Kodėl“. Apie tai, kaip kantriai atsakinėti į vaikų klausimus, skaitykite čia. Na, o siekdami vaikų laimės, turėtume skatinti jų meilę mokslui, nes tyrinėjant pasaulio reiškinius ir juos išgyvenant, aplanko tas nepakartojamas žinių troškulys, skatinantis judėti pirmyn. O tie, kas nuolat juda į priekį ir siekia aukštumų, yra laimingi.
Tai ne tik nostalgiški pamąstymai, tą patvirtina ir moksliniai tyrimai. Moksliniame tyrime, kuriuo buvo siekta patikrinti hipotezę, kad protingi žmonės – laimingesni, dalyvavo 6 tūkst. 870 tarnautojų, dirbančių stambioje korporacijoje. Pasirodė, kad asmenų, laikančių save laimingesniais, kur kas daugiau tarp tų, kurių intelektas – aukštesnis. Mokslininkai mano, kad tokius tyrimo rezultatus galima paaiškinti tuo, kad aukštesniu intelektu pasižymintys asmenys dažniau gauna tas pareigas, kurios suteikia neblogą materialinę bazę.
Tai suteikia ganėtiną pasitenkinimo jausmą, susijusį su tuo, kad atsiranda galimybė realizuoti daugelį planų ir svajonių, kurie susiję tiek su darbo aplinka, tiek su poilsiu ir laisvu nuo darbo laiku, šeima. Žmogui, kurio intelektas ne toks išvystytas, sunkiau įsidarbinti palankioje darbovietėje, o tai lemia nepasitenkinimą gyvenimu, stresą, silpnina sveikatą. Tačiau, intelektą galima lavinti, ypač reikėtų atkreipti dėmesį į konkrečių intelektinių gabumų lavinimą ankstyvame amžiuje ir jų skatinimą.
