– Kas yra laimė, mamyte? – paklausė savo mamos maža mergaitė ir, mįslingu žvilgsniu žvelgdama į savo mylimą mamytę, laukė atsakymo.
Jos mama meiliai nusišypsojo. Jai labai patiko vaikiški dukters klausimai. Juose tiek daug naivumo ir paprastumo. Pabučiavusi mažą mergaitės nosytę, motina atsakė, – Laimė tai TU!
Suteikti vaikams laimės galime nuoširdžiu rūpesčiu, geru žodžiu ar dūkdami kartu su jais. Pabūkite mažais vaikais ir, pašėlkite kartu su savo atžalomis. Pažvelkite į pasaulį vaiko akimis! O kaip jį mato mūsų mažyliai? Visų pirma, jie labai nuoširdūs. Jie dar nepraradę to dvasios grynumo, kurį kiekvienas iš mūsų atsinešame gimdami.
Stebėdami aplinką mažieji mūsų stebukliukai nė neįsivaizduoja, kad ji gali jiems pakenkti. Jie neturi nė tokios minties. O jų meilė artimiesiems – absoliuti, nežinanti išlygų. Jie nežino, ką reiškia neapykanta, nes pasaulį regi per meilės prizmę. Skamba gal ir banaliai, bet tai – tiesa. Jeigu žmonės išmoktų matyti pasaulį vaiko akimis, išsipildytų visų kadaise kurtų utopijų idealai, susikurtų ideali visuomenė, kurioje nebūtų vietos neigiamoms emocijoms ir konfliktams.
Žinoma, tai neįgyvendinama ir vargu, ar to reikia. Tačiau tapti vaikiškai naiviais, atlaidžiais ir mylinčiais verta bent jau bendraujant su mažaisiais. Tos akimirkos, kurias skiriame savo vaikams – vienos laimingiausių, kai galime žaisti su jais, nesijaudindami dėl tvarkos ar keliamo triukšmo. Žinoma, ne visada pavyksta taip atsipalaiduoti: juk netvarką teks sutvarkyti, o dėl triukšmo gali supykti kaimynai.
Tačiau bent jau tais momentais, kai mažylis kviečia Jus pažaisti kartu, palikite savo įsitikinimus ir susikaustymą, būdingą suaugusiems, už nugaros. Trumpam tapkite mažu vaiku, pasibalnokite nosį rožiniais akiniais ir leiskite sau atsipalaiduoti. Ir nė nepastebėsite, kaip diena prašvies, o susikaupę rūpesčiai trumpam nublanks prieš Jūsų sūnaus ar dukros šypseną.
Yra labai gera mintis apie vaikus, kurią išsakė švedų rašytoja Selma Lagerlöf: „Vaikas, kuris teikia laimės savo tėvui ir savo motinai, yra geriausia, ką mūsų akys gali regėti.“ Tegul šios akys regi ne tik mūsų vaikus, bet ir jų unikalumą, tyrumą bei gebėjimą džiaugtis gyvenimu! O regėdami šias vertybes ir patys pamažu tapsime kantresniais, laimingesniais ir atlaidesniais pasauliui ir aplinkiniams.
