Dar Senovės Graikijos filosofas, Demokritas sakė: „Nepasieksime nei meno aukštumų, nei išminties, jeigu nesimokysime to.“ Tačiau ne visada lengva perteikti mokymosi būtinybę vaikams. Štai vaikas ėmė lankyti mokyklą. Jam tenka anksti keltis, ruošti namų darbus, kurie kartais labai sudėtingi ir jų daug. Mažai laiko lieka mėgstamiems žaidimams. Kaip pamėgti tai, kas atima jėgas ir neleidžia tiek laiko, kiek anksčiau, skirti pramogoms?
Atrodytų paprasta: reikia suvokti, kad tai tikrai reikalinga ir susidomėti mokymusi. Tačiau, šiuo klausimu, dažniausiai, prireikia suaugusiųjų pagalbos. Kiekvienoje šeimoje skirtingai aiškinama mokslo svarba.
Dažnai tėvai į vaikų klausimą: „Kodėl reikia mokytis?“ atsako tokiais pavyzdžiais:
„Tam, kad įstotum į universitetą“;
„Tam, kad ateityje gautum gerą atlyginimą (o jo negausi, neįstojęs į gerą aukštąją“;
„Nesistengsi – niekur neįstosi, dirbsi prastą darbą“.
Tačiau panašios motyvacijos priemonės – mažai efektyvios. Jaunesni mokyklinio amžiaus vaikai dar nesugeba priimti tokių tolimų prognozių ir suvokti jų esmės. Tai logiška, juk suaugusieji sprendžia visas problemas už juos ir jie dar nesupranta, kad tam, kad kažko pasiektų, reikia stengtis. Be to, jie neskirsto žmonių pagal užimamas pareigas. Jiems gali labai patikti Jūsų kiemo kiemsargis, o tai, kad jis mažai uždirba nebus priežastis galvoti, kad toks darbas – nėra svajonių profesija.
Paaugliai į tokius skatinimus pažvelgs kaip į gąsdinimo priemonę: „Na, ir kas: man vis tiek viskas bus gerai!“. Vyresnieji gali netgi pasijuokti, kad yra žmonių užbaigusių universitetą su pagyrimu ir neturinčių darbo. Taigi, pradėti kalbėti su vaikais apie mokymosi svarbą, svarbu nuo mažens. Vėliau tai darosi vis sunkiau.
Na, o siekiant dar mažame amžiuje perteikti vaikams mokymosi svarbą, galima kalbėti apie tai, kad žmogus mokosi absoliučiai visą gyvenimą! Pradedant kūdikystę: iš pradžių vaikščioti ir kalbėti, po to žaisti ir bėgioti, galiausiai: gyventi visuomenėje, prisitaikyti prie jos. Paprašykite vaiko išvardinti tai, ko jis išmoko iki šios dienos. Taip jam taps lengviau suvokti, kad viskas, ko jis pasiekė, pasiekta su vargu (juk jis išmoko kalbėti ne per vieną dieną, o ir mokydamasis vaikščioti ne vieną kartą klupo).
